Dokumentinį filmą apie savo karjerą pristatantis Alice Cooper: "Šoko nebėra, tad geriau jau publiką palinksminsiu" (+ 5 video)

Grupė "Alice Cooper" susikūrė Fynikse (Arizonos valstija), tačiau jos karjera įsibėgėjo tik tada, kai nariai persikraustė į Los Andželą ir marihuanos dūmų pilname viešbučio kambaryje susipažino su vėlyvojo septintojo dešimtmečio roko žvaigždėmis bei žmogumi, tapusiu jų vadybininku - Shepu Gordonu.

Nauja stilinga dokumentinė juosta "Super Duper Alice Cooper", balandžio 17 d. debiutavusi "Tribeca" filmų festivalyje, o nuo balandžio 30 d. pasirodžiusi JAV kino teatruose, pasakoja "Alice Cooper" lyderio istoriją nuo kuklios karjeros pradžios iki jo triumfališko sugrįžimo 80-aisiais, įveikus visas priklausomybes. Viename iš kadrų Alice dalinasi prisiminimais, kaip susitiko vadybininką Gordoną, Jimą Morrisoną, Jimį Hendrixą, o ir Janis Joplin tame pačiame Holivudo "Landmark Motor Hotel", kuriame 1970-aisiais Janis buvo rasta negyva, perdozavusi narkotikų.

- Nereikia pamiršti, kad buvome jauna grupė iš Arizonos ir tegalėjom sau leisti surūkyti tik vieną marihuanos cigaretę per savaitę, - sako Alice Cooperis, kurio tikrasis vardas - Vincentas Furnier. - O kai patenki į patalpą, kurioje pilna jos dūmų, kad net negali regėti arčiausiai stovinčio žmogaus... Kai dūmai prasisklaido, staiga atpažįsti - o, žiūrėk, ten - Jimi Hendrix! Tada Shepas atidaro stalčių, kuriame pilna marihuanos cigarečių ir paduoda mums visą jų saują. "Jis - mūsų vadybininkas. Bus velniškai šaunu su juo dirbti...", tegalvojom mes. 1968-1969-ais tai buvo pats kiečiausias dalykas Žemėje.

Dokumentinėje juostoje "Super Duper Alice Cooper", kuri vadinama pirmąja "dokumentine opera", archyvinės nuotraukos persipina kadruose su realiomis muzikos pasaulio figūromis - Elton John, Bernie Taupin, pradinės "Alice Cooper" sudėties nariais, Johnny Rotten, Iggy Pop ar Cooperio mama, taip pat - Salvadoru Dali ir kitais. Ir žinoma, Vincentu Furnier, kuris pats ir sukūrė savo sceninį misterį Haidą - Alice Cooperį. Filmą režisavo Scott McFadyen ir Sam Dunn (kurie susuko ir "Grammy" nominuotą "Rush: Beyond the Lighted Stage", 2010 m.) kartu su Reginald Harkema. Pastarasis yra laimėjęs Tarptautinio Toronto filmų festivalio specialų žiuri apdovanojimą už 2006-ųjų filmą "Monkey Warfare".

Dabar, kai juosta baigta kurti, 66-erių Cooperis mėgaujasi jau kitu savo gyvenimo etapu - įrašinėja tokių atlikėjų kaip Harry Nilsson, "T. Rex", Jimi Hendrix, "The Doors" ir kitų koverius.

- Pasakiau - reikėtų apsiriboti mūsų mirtinai nusigėrusiais draugais - "Holivudo vampyrais". Tais, su kuriais gerdavom kiekvieną vakarą. 80 proc. jų - jau mirę, - sako Cooperis. - Yra labai daug atlikėjų, kurių kūrinius norėčiau perdainuoti, o didžiausia staigmena - muzikantai, panorėję groti šiame albume. Kol kas negaliu visko atskleisti, bet pasakysiu, kad tai - fantastiška grupė.

- Ir koks gi bus albumo pavadinimas?

- Norėjau jį pavadinti "My Dead Drunk Friends", bet jaučiu, kad nevadinsiu, - juokiasi Alice. - Gal "Hollywood Vampires"? O galbūt išleisiu ir du albumus tokiais pavadinimais. Yra velniškai daug kūrinių, kuriuos norėčiau perdainuoti.

- Koks jausmas, kai filme regi pro akis prabėgantį savo gyvenimą?

- Keistas, nes aš negyvenu praeitimi. Suprantu žmones, kurie trokšta sužinoti, kaip prasidėjo ir vystėsi mano karjera. Tai iš tiesų įdomi istorija. Tačiau man pačiam visa tai prisiminti gan keista. Bet dėl nieko nesigailiu. Viskas nutiko Auksinės eros laikotarpiu, kuomet gali kalbėti apie Jimi Hendrixą ar Jimą Morrisoną be jokio sureikšminimo ir galvoti: "Aš gėriau kartu su tais vaikinais."

- Kalbant apie juos, kas tau labiausiai įsiminė?

- Tai, ką jų dėka supratau – žinoma, išskyrus Johną Lennoną, nes jis buvo visai kitoks: visi jie perdegė jauni. Jimas Morrisonas, Jimi Hendrixas, Janis Joplin, Keithas Moonas - visi jie galvojo: "Darykim dabar, nes nebenorėsiu veikti to paties, kai būsiu 30-ies." O aš tuo laiku mąsčiau: "Privalau sugalvoti, kaip atskirti save nuo personažo, antraip jis mane nužudys." Reikėjo surasti išeitį, kaip pačiam gyventi normalų gyvenimą ir tuo pačiu be jokių pasiteisinimų galėtų gyvuoti ir Alice.

- Filme Bernie Taupinas (garsus dainų kūrėjas, daugelio Eltono Johno dainų bendraautorius - past.) gailisi, kad supažindino tave su heroinu kaip tik tada, kai tu metei gerti. Ar jis tavęs asmeniškai atsiprašė?

- Ne, Bernie buvo mano geriausias draugas, o kokainas Los Andžele tuo laiku - kaip kvėpavimas. Nepažinojau nei vieno, kuris jo nevartojo. Turbūt buvau vienintelis, kuris to nedarė. Kadangi turiu polinkį į priklausomybes, kokainas buvo pats bjauriausias dalykas, kurį išbandžiau.

Sunkiausia man buvo įveikti alkoholizmą. Mesti kokainą nebuvo taip sunku. Pakako suvokti: "Gerai, viskas, man jau to gana." O potraukis alkoholiui buvo daug stipresnis nei bet kokiems narkotikams, nes jį galima nusipirkti legaliai ir jo visur pilna.

- Filme matoma scena, kai Toronto koncerte tau ant scenos žiūrovai numeta viščiuką, tu jį meti atgal, o publika jį sudrasko į gabalėlius. Tą vakarą pasirodei prieš Johną Lennoną. Ar jis ką nors sakė apie tą įvykį?

- Jam tai velniškai patiko. Johnas Lennonas irgi buvo "Holivudo vampyras" - vienas iš tų, su kuriais gėrėm. Tačiau su Yoko jis kūrė savo meną. Tą sceną matė jie abu ir man sakė, kad tai buvo puiku. Johnas manė, kad tai labai juokinga. Bet juk ne aš nužudžiau tą viščiuką [juokiasi]. Net jei jie būtų norėję, nebūčiau jo žudęs. Bet suvokiau, kaip toji taikos ir meilės festivalio publika buvo ištroškusi kraujo. Ji be jokių skrupulų sudraskė tą viščiuką.

- Tu vis dar dainuoji "I Love the Dead"?

- Taip, bet nejau kas nors tai dar priima rimtai? Nemanau, kad 2014-ais galima publiką kažkuo šokiruoti. Jei nusipjaučiau ranką ir suvalgyčiau - va tada būtų šokiruojantis dalykas. Bet tai gali padaryti tik du kartus, - juokiasi Alice. - Geriau jau surengti didelį koncertą.

Anksčiau per pasirodymus suvaidindavau, kaip su giljotina nusikertu sau galvą. O dabar gali įsijungti "CNN" ir pamatysi, kaip koks nors pamišėlis padarė tai iš tikrųjų. Galiu suvaidinti, kaip mane pakaria, bet per televiziją galima išvysti, kaip tiesiogiai transliuojamas Saddamo Husseino pakorimas. Ir tuomet supranti: "Ką gi, šoko nebėra. Tad geriau jau publiką palinksminsiu."

Filmo "Super Duper Alice Cooper" treileris ir Alice interviu:


   

Facebook comments