Muzikos įdomybės | Paslaptis atskleista: mokslininkai nustatė, kodėl kišenėse susipina ausinių laidai (+ foto)

Turbūt ne vienam melomanui pažįstama situacija - įsimeti ausines į krepšį, kišenę ir... po kiek laiko ištrauki kažkokią laidų raizgalynę, kurią išpainioti ne taip jau ir paprasta. Į pagalbą jiems atskuba mokslininkai, kurie nustatė, kaip ir į kiek mazgų sugeba susipinti ausinių laidai. Tiesa, paguoda menka - jie tik nustatė, kaip tie laidai susipina, tačiau sprendimo, kaip reikėtų juos lengvai ir saugiai atpainioti, palieka ieškoti patiems melomanams. Bet gal vis tiek bus įdomu susipažinti su tyrimo rezultatais.

Kalifornijos universiteto mokslininkai išnagrinėjo 3415 ausinių laidų susimazgymo atvejų kratydami ausines specialioje dėžutėje. Jie nustatė, kad ausinių laidai gali susipinti į 120 įvairių mazgų. Tyrimai parodė, kad mazgų susidarymo tikimybė ir mazgų tipai priklauso nuo laidų ilgio iš kietumo – kietesni ir trumpesni laidai pindavosi gerokai rečiau. Tuo pačiu Dorianas Rayneris ir Douglasas Smithas nustatė, kad ausinių laidams susivelti į neišpainiojamus mazgus pakanka kelių sekundžių, kai laisvasis laido galas susipina su kitomis laisvomis laido dalimis. Tolimesniam tyrimui mokslininkai, užuot pasinaudoję melomanų mėgstamiausiu „tiesiog patempk į save“ būdu, pasitelkė matematinę teoriją.

Išnagrinėję daugybę skaitmeninių nuotraukų, padarytų įvairiose mazgų susidarymo vietose, mokslininkai nustatė, kad dauguma jų prasideda nuo „paprastų mazgų“ (prime knots). Iš viso suskaičiuota 120 skirtingų mazgų rūšių, o atlikus 3415 bandymų kiekvieno eksperimento metu susidarė mažiausiai 11 mazgų. Studija rodo ir tai, kad, kuo ilgesni laidai ir kuo ilgiau jie purtomi, tuo daugiau galimybių, kad jie gali spontaniškai susivelti į mazgus. Taip pat fizikai paminėjo, kad trumpesni negu 46 centimetrų ilgio laidai į mazgus susipina gerokai rečiau.

Išnagrinėjus visas galimas kombinacijas, paaiškėjo, kad iš pradžių laidai susisuka spirale, bet po to, vis labiau jiems susipinant, ši struktūra pamažu suyra. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale .

Pabrėžtina, kad tyrimas atliktas ne tik melomanams pralinksminti, bet ir tikintis jį pritaikyti tiriant įvairias DNR struktūras.


   

Facebook comments