Penktadienio Verpetas 04 / 11 / 11

Artėjant žiemos sezonui, rodos, iš rudens muzikos derliaus bandoma išspausti viską. Praėjusią savaitę pats ponas Tom'as Waits‘as su albumu „Bad As Me“ priminė, kas yra kas. Dėl to skųstis galėjo tik nesusipažinę su įrašu.

Plačiau apie šį sugrižimą – .

Bet atėjo nauja savaitė - judame pirmyn. Florence and the Machine antrasis albumas yra, t.y. buvo vienas laukiamiausių leidinių šį sezoną. Ir taip, atlikėjos fanams yra ką išgirsti. Ceremonials (iš anglų kalbos išvertus - „Apeigos“) - išpildo pažadus pasiūlyti tamsesnį, gilesnį garsą. Tik neapsigaukite, viena perklausa gali sudaryti klaidingą požiūrį, todėl, kaip ir kiekvienam ypatingam įrašui, šiam reikia trupučio kantrybės.

„Ceremonials“, visų pirma, tai bandymas surasti savo vietą sūkuryje įvykių, kurie supo Florence Welch nuo pat „Lungs“ pristatymo. O jų būta gausu. Kaip tai pakeitė pačią atlikėją? Manau, kai kuriuos galimus atsakymus į šį klausimą galima rasti naujajame albume. Geriausius debiuto momentus išgirsite single „Shake It Out“, o į tai, ką atsargiai kontekste pateikia „What Water Gave Me“ yra įdomiausia atkreipti dėmesį.

"Between the two of us
Oh, my love, don't forsake me
Take what the water gave me"

Antrasis oficialus singlas No Light, No Light šią savaitę bus siūlomas į Music.lt Top 40.

Jeigu būtų kalbama apie „Pakvaišusio Muzikos Genijaus“ etiketę vienam ar kitam veikėjui, aš skeptiškai nusižiovaučiau ir tik keliais išimtiniais atvejais rimčiau į tai įsiklausyčiau. Manau ir patys tokiais titulais pažymintys atlikėjai nenoriai dalyvauja snobiškose diskusijose. Tačiau fanams reikia savų dievukų ir vienoks ar kitoks „Genijaus“ stereotipas kinta priklausomai nuo klausytojo teikimosi pažinti muziką. O jeigu jau reikėtų rinktis vieną ar kitą vardą, tinkantį į šį „įrėminimą“, iš labiausiai apeliuojančių atlikėjų, mano sąrašėlyje aukščiausiai sėdėtų dėdė David‘as Lynch‘as.

Jis muzikoje tikrai nėra naujokas, bet tik dabar pristato pirmąjį solo albumą - Crazy Clown Time. Be didesnio pristatymo, šis albumas, vietomis - kinematografinis, vietomis - kraupus, ištampytas bliuzas, o kitur netgi keista, efektais apdorotu vokalu vedama muzika, nebijanti nagrinėti beprasmybės (klausyti – “Strange and Unproductive Thinking”).

Į Top 40 bus siūlomas kūrinys, vienintelis albume leisiantis išgirsti kviestinę atlikėją Karren O (Yeah Yeah Yeahs) – “Pinky’s Dream”.

Šį atlikėją nepristačiau anksčiau tik dėl pilnai savanaudiškų priežasčių. Būti dvidešimt dvejų ir dainuoti bliuzą yra netokia jau ir paprasta užduotis, jeigu nori bent kažką gerbtino ištraukti iš savo balso. Tačiau su Jamie N Commons šioje vietoje problemos nėra. Grinderman būtų geriausias palyginimas, kad nepasimestumėte ir praleistumėte šį atlikėją pro akis. Jį reikia įsiminti, nes tie keli trupiniai, kurios pristatė su “The Baron EP” yra per mažai alkanam muzikos mėgėjui.

Ir šiek tiek įdomios informacijos: Jamie ankstyvoje jaunystėje su tėvais emigravo į Čikagą (JAV), dėl ko jo muzikoje ir yra jaučiamas stiprus americana/southern/blues skonis. Šešiolikos su šeima grįžo į gimtąją Angliją, įstojo į Goldsmiths Londono mokyklą, kurioje mokėsi Katy B (ji pradėjo keliais metais anksčiau), o jau šiokį tokį vardą spėjęs užsitarnauti James Blake yra Commons‘o klasiokas.

Į Music.lt Top 40 bus siūlomas kūrinys The Preacher. Vaizdo klipą rasite žemiau esančiame "Youtube" grojaraštyje.

(norėdami praleisti kūrinius, spauskite „playlist“ parinktį)

1. Bring Me the Horizon – Alligator Blood.
2. Protest the Hero – Hair-trigger.
3. Gentlemen Hall – Close to Me.
4. Ohbijou – Niagara.
5. Jamie N Commons – The Preacher.

Parengė



   

Facebook comments