RENGINIO RECENZIJA | „Blue Foundation“ Vilniuje – itin ramus Helovyno vakaras

Spalio 31 d., Helauvyno išvakarėse žmonės rinkosi į Vilniuje esantį „Loftą“ ne tik pasiausti per šią amerikietišką šventę, bet ir pasiklausyti danų elektroninės muzikos kolektyvo „Blue Foundation“. Ši grupė atvyko į Lietuvą pirmą kartą, kuomet Vilnius buvo įtrauktas į rudens turą. Kolektyve šiuo metu esantys keturi nariai bandė užkurti pirtį tarp susirinkusios publikos, tačiau ar pavyko?

Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad grupė egzistuojanti jau nuo 2000-ųjų, per tuos 14 veiklos metų grupėje pasikeitė dešimtis narių, tačiau lyderis ir vienas įkūrėjų Tobias Wilner vis dar intensyviai su ja dirba. Savo grupę pakėlė į visai kitą lygmenį, išgarsėjo ypač tomis dainomis, kurios buvo įtrauktos į filmų („Majamio Policininkai“, „Saulėlydis“) garso takelius. „Blue Foundation“ elektroninės muzikos sintezėje galima atpažinti eksperimentinį, shoegaze, dreampop stilių miksą.

Vilniuje koncertą apšildė lietuvių atlikėjas Markas Palubenka, jau spėjęs publikai tapti gerai pažįstamu veidu. Savo šiltomis ir emocingomis akustinio ir elektroninio mišinio dainomis sugebantis įtikinti, jog šiuo metu yra vienas įdomesnių ir perspektyvių atlikėjų Lietuvoje. O ką reiškia jam žodis „apšildyti“ grupę, turbūt irgi nebėra svetimas, kai teko apšildyti tokius garsius atlikėjus kaip Lana del Ray.

„Blue Foundation“ ant scenos žengė vėluodami beveik 40 minučių (00:09), kuomet buvo skelbiama apie 23:30 pasirodymą, bet tai nevarė publikos į neviltį, kadangi buvo laiko prigriebti stiklinei viskio ir pasimėgauti draugų kompanija. Gi – Helauvynas! Bet iš tiesų, tik vienas kitas buvo išsipaišęs kruvinomis ašaromis ar apsivilkęs siaubą keliančiu apdaru. Mažokai jautėsi, jei išvis jautėsi ta tikroji Helauvyno šventės dvasia.

Grįžtant prie vakaro vinies, koncertas vyko įprastu ritmu, nepatyriau jokios euforijos ekstazės. Nebuvo į ką paspoksoti, t.y. ekrane šmėžavo kažkokie tai neypatingi vaizdai, kurie nė kiek nepamalonino akių. Šviesos kaip šviesos. O grupės bendravimas su publika greičiau varė į neviltį, kartais išspausdami šypseną, kad neatrodytų viskas taip beviltiška. O taip, o garsas? Na, verčiau paliekam ramybei šį klausimą, nes buvo akivaizdu, jog grupės komanda regis per anksti pradėjo švęsti Helauvyną.

Atleiskite, bet koncertas tikrai neblizgėjo, tą patį buvo galima matyti ir iš publikos reakcijų, kuri iš esmės neįtikėtinai nuobodžiai leido laiką. Kur ta žadėta energija, muzikinis šios grupės transas? Vienu metu, gal net neplanuotai, grupės vienintelei moteriai-vokalistei, atliekant savo akustinę partiją, ji kažkodėl labai jau greitai nutrūko. Toks jausmas, kad vien dėl publikos, kuri visiškai buvo ar tai kurčia, ar tiesiog nuobodžiaujanti ir kelianti daug didesnį koncertą savo nenutrūkstamais pašnekesiais.

Labai gaila, jei vien dėl garso problemų grupė negalėjo atsiskleisti pilnavertiškai, nes įrašai skamba daug geriau nei gyvas pasirodymas. Trūko ir labiau energingesnių bei ekspresyvesnių dainų. Kas čia žino, galbūt „Blue Foundation“ ir nėra ta grupė, kuri pasižymėtų stipriais atlikimais. Iš tikrųjų būtų visai įdomu padaryti eksperimentą, išgirsti juos dar kartą, tačiau kitoje erdvėje ir įsitikinti šios grupės lygiu koncerto metu, ar visgi suversti kaltę būtent pasirodymui Vilniuje.

Grupė sugrojo apie pusantros valandos, o kulminacija tapo, t.y. žymiausio jų kūrinio „Eyes on Fire“ atlikimas, kuris tarp kitko buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. Iš tikro čia ir buvo tas sprogimas, kuris truko net apie 10 minučių. Tokius „Blue Foundation“ norėjosi matyti viso koncerto metu, o ne tik per savo žymiausią dainą. O ir pati publika pagaliau atrodė tarsi pritrenkta, pažadinta iš miego atliekant šį kūrinį ir taip įrodant tokį didelį jo populiarumą.

Nors koncertas ir nepaliko didelių įspūdžių, kėlė nuobodulį, o ne žadėtą siautulį, vis vien reikėtų dėkoti „Blue Foundation“, jog užsuko į mūsų kraštą, kad ir negeriausiame savo muzikiniame kely. O galbūt ir pati publika jau yra persisotinusi danų muzikos, kuri čia Lietuvoje patapo labai dažnu svečiu. Tačiau tikiuosi, jog kita pažintis su šia grupe bus daug daugiau žadanti ir nustebins dar niekur neregėta muzikine kelione po savo kūrybą. Bet šį kartą visgi lieku didesniu šios grupės klausytoju mėgaujantis jos kūriniais namie nei girdint gyvą pasirodymą.

Koncerte lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas


   

Facebook comments