Renginio recenzija | „Granatos Live 2013“ – pirma granata neužstrigo

Praėjusį savaitgalį Rumšiškėse startavo naujas, „Makroconcert“ organizuojamas, festivalis „Granatos Live 2013“. Pavasarį iš dangaus nukritęs naujas vardas itin gausioje Lietuvos festivalių rinkoje uždavė klausimą: tai kokios gi čia tos granatos? Prieš važiuojant ant stalo pasidėjau karinę, sultingą, raudoną, valgomą granatas. Kadangi vaisius buvo perdaug skanus, o su ginklu, įtariau, kad į festivalio zoną neįleis, teko daryti prielaidą, kad granatų padalins pačiose Rumšiškėse. Ir padalino.

Atmosfera:

Nors paauglių buvo apstu, nors buvo ir kruopelytė skustai agresyvių jaunuolių, pati festivalio atmosfera buvo tikrai chill`inė ir šeimyninė. Zonos suskirstytos puikiai, atstumai ne per dideli, išsišokimų nebūta, vyresni žmonės su vaikais tikrai neturėjo jausti diskomforto, ar užkimšti vaikams akis ir ausis. Apskritai, Rumšiškės labai tinkama vieta festivaliams. Daug gamtos, o ir yra ką pamatyti.

Organizacija:

Kaip pirmam kartui, tai stiprus aštuonetas! Tiems, kas norėjo pamatyti visus koncertus ir kartu per tarpus tarp jų nubėgti pasiimti kontrabandinio alaus, buvo sunkus metas. Grupės keitėsi kaip laikrodis. Puikus sprendimas su dviem scenomis. Vienoje pasirodymas baigėsi, lights out, kitoje jau girdisi akordai. Taip ir lakstė publika kaip aviganio vaikomos avys. Bet nesiskundė. Smagu gi.

Maisto užteko, tualetų užteko, dušų užteko. Ko trūko, tai kiek daugiau ir tikslesnių nuorodų po teritoriją ir kiek turiningesnio sekmadienio. Bet kitais metais, tikiu, kad jau sprogdinsim ir prieštankines Granatas.

Pasirodymai:

Aplankyti viską buvo beveik neįmanoma, tad stabtelėjom prie pagrindinių Granatų ir Utenos scenų. Taigi, įdomiausi ir mums labiausi patikę bei spėti išvysti sprogdintojai:

La Cricca

Kodėl pirmoji festivalio grupė man priminė vasaras pas močiutę kaime? Taigi La Cricca groja tikrą telenovelių roką. Labiau ispaniškos nei itališkos melodijos, tarp pop ir roko muzikos balansuojančios aranžuotės ir neišsemiamas yzy song žavesys. Jie pasakė viską patys: „La la la“.

Proper Heat

Vis persekiojantis lietuviškas nepilnavertiškumo jausmas šį kart buvo patenkintas. „Nu, bet jau kaip Lietuviai, tai žiauriai gerai varo“. Na, varo išties neblogai. Nors ir nesu didelis disco ir funko gerbėjas, bet džiazinė ir elektroninė grupės pusė suveikė kaip E621 ir Proper Heat pagaliau išjudino po truputį gausėjančią minią.

Jurga

Galingai pradėjusi su „+37“ ir „Nebijok“ mashupu, Jurga atliko minimalistinę programą, kuri tikrai skyrėsi, nuo pastarojo karto, kai mačiau ją „+37“ albumo pristatyme. Scenoje kartu su Jurga pasirodė Vidas Bareikis, su trimis grupėmis per vakarą sugrojęs Josh Mclung ir Leon Somov. Viskas tvarkinga, bet didelio įspūdžio nepaliko.

Jamie N Commons (GB)

Vakaro nusivylimas. Oi, ne, Jamie buvo puikus, net labai. Vakaro nusivylimu tapo festivališkai netinkamai pasirinktas laikas grįžti šiltesnių rūbų. Kažkas pakuždėjo, kad per šituos tikrai galim eiti. O grįžus teliko graužti nagus. Spėtos pamatyti paskutinės 4 dainos verčia manyti, kad tai buvo vienas geriausių, o gal net ir geriausias Granatų pasirodymas.

DARLINGS (Jazzu, Saulius Prūsaitis & Orchestra)

Nors atradimų daug šiame festivalyje ir nebuvo, bet „Darlings“ tapo pačiais didžiausiais iš jų. Saulius Prūsaitis su savo grupe padarė baterijas kraunantį šou ir nors atėjus Jazzu buvo nuspręsta sužaisti Karaoke ir dainuoti daugiausiai koverius, atsmofera nuo to nenukentėjo. O ausyse iki šiol sprogsta „No more drama“.

G&G Sindikatas

Vežk tu tų užsieniečių kiek nori, bet vis tiek geriausiai publiką užves tik Sindikatas. Atrodo, jau net ir žinai visas naujas aranžuotes ir gali nuspėti daugumą netikėtumų, bet G&G vis tiek nustebina. Visą festivalį palapinių miesteliuose skambėjusi Seven Nation Army ir jos mash-upas su „Sindikato smogikais“ maksimaliai užsuko bytą.

James Morrison (GB)

Eilinė headlinerių diliema. Pagrindinę vakaro žvaigždę lyg ir privalai statyti paskutinę, bet kartu ir pavojinga, jei ji neprilygsta prieš tai grojusiems. Sumenkinti James Morrison tikrai nesiruošiu ar tuo labiau jį pavadinti prastesniu už „G&G Sindikatą“, tačiau šou prasme, tai buvo kiek kuklesnis koncertas ir visą energinį užtaisą, susikaupusį per G&G, nelabai ir buvo, kur išlieti. Morrison`as sugrojo tvarkingai, tačiau festivalio vinimi tikrai netapo.

Gjan

Antrą kart matau Gjan gyvai ir antrą kartą pasirodymą nustelbia SUPERMEGAULTRA iš koto verčiantis Gretos bendravimas ant scenos. Šį kart ir garsas buvo geresnis nei Lofte, ir pati Greta dainavo geriau, ir visa kita buvo tikrai neblogai, bet kai jaunoji žvaigždutė prabildavo... Girdėjau nemažai teisinimų, esą jauna gi dar, bet kaip jau minėjau aną kart, GJan kartelė yra užkelta aukštai ir iš jos tikimasi ne tik statiško pasirodymo, bet jau norisi ir atitinkamo šou ar tuo labiau atitinkamo bendravimo. „Žiauriai jūs faini“ (x10), „O Jėzau, kiek jūsų čia daug“ (x3), „Aš jus myliu“ (x?) ir, be abejo, „nefotografuokit, nes turiu herpį“ tikrai nėra tinkamas bendravimas. Visa kita buvo neprastai, publikos buvo daug ir ji išjudėjo, nepaisant ankstyvo pasirodymo. Greta, paprašyk, kad kas nors su tavimi padirbėtų prie viešo kalbėjimo ir nustok kosėti į mikrafoną – tada viskas bus net labai gerai.
Ir iškart atsakau į būsimus komentarus – ne, toks bendravimas negali būti jos stilius ir ne, tai neprideda šarmo!

Liūdni Slibinai

Sakytum dainuojamoji poezija, tikrai liūdnas reikalas ir šokt ar tūsint per tokią muziką nelabai ir išeina... na tai mes liūdnai ir šokom, ir dainavom liūdnai ir šypsojomės liūdnai. Nes buvo gerai. Liūdni. Slibinai.

SKAMP

SKAMP`ai buvo antrojo vakaro G&G Sindinkatas. Programa sudaryta iš senų hitų ir šiek tiek naujesnių dainų buvo geriausia, ką tą vakarą teko matyti. Patinka publikai parėkauti žinomus žodžius, patinka ir eilinis mash-upas su Seven Nation Army, bet o ką darysi? Jei užveda, tai užveda!

DubFx

Šioje vietoje reikia pašnekėti apie skonį. Yra žmonių, kurie mėgsta picas. Daug žmonių mėgsta picas. Jei DubFx būtų pica, tai pirmoji jo pasirodymo pusė būtų švelni ir pikantiška. Ir tai man visai patiko, ne visiškai mano skonio, bet valgyti galima. Tačiau antroji dalis, buvo tarsi prikrauta kilogramo jalapeno pipiriukų. Nors pastaruosius ir labai mėgstu, bet elektronikos ir dubstepo nelabai, todėl sceną palikau gan anksti. Fanai sakė, buvo gerai. Tai buvo gerai!

Apibendrinant – į Granatas kitais metais vyksiu ir net neabejoju, kad šis festivalis augs ir taps vienu didžiausių ir profesionaliausių festų Lietuvoje.

Festivalio akimirkos - nuotraukose:

/


   

Facebook comments