Renginio recenzija | Jaunų grupių konkurso „Garažas 2013“ finalas

Kiek daugiau nei mėnesį trukęs konkursas „Garažas“ pagaliau pasiekė kulminaciją – aštuonios grupės, geriausiai pasirodžiusios keturiuose konkurso pusfinaliuose ir komisijos prašymu į finalą papildomai priimtas devintasis kolektyvas išsiaiškins, kurie yra verčiausi tapti nugalėtojais ir gauti pagrindinį konkurso prizą – 1000 eurų čekį įsigyti „Roland/Boss“ prekėms „Tamsta“ muzikos salone. Antrąją vietą užėmusi grupė gavo dvigubai mažesnės vertės – 500 eurų čekį „Roland/Boss“ prekėms, o trečiąją vietą užėmusiam kolektyvui atiteko „Tamsta“ dovanų čekis. Be jau minėtų prizų, buvo įsteigti ir dar trys papildomi – žiūrovų simpatijų, „Kalnapilio“ ir muzikos studijos „MaMa“.

Finalas buvo neįtikėtinai įvairus. Atrodytų, rengėjai pasistengė, kad kažką sau galėtų atrasti kone kiekvienas finalo pasižiūrėti atėjęs muzikos mylėtojas. Girdėjome ir jungtinę pučiamųjų/mušamųjų instrumentinę grupę, turėjome galimybę susipažinti su dainuojamąja poezija. Neliko užmiršti ir patys įvairiausi roko muzikos žanrai: pop, indie, alternative, punk, blues. Kai kurių kolektyvų kūryboje buvo jaučiami ir elektronikos elementai. Iki pilnos laimės trūko nebent vieno ar poros sunkiosios muzikos atstovų, bet net ir be jų išsirinkti, kam atiduoti savo balsą, tokiame stilių chaose buvo itin sudėtinga. Neveltui patys komisijos nariai teigė į finalą atėję jau turėdami savus favoritus, bet konkurso metu visiškai juos pakeitę.

Jau pirmoji grupė, pasivadinusi , parodė, kad finale galima laukti visko. Aštuoni vaikinai, iš kurių šeši grojo pučiamaisiais, o du mušamaisiais instrumentais, nusprendė nesilaikyti tradicinės grupės įvaizdžio ir tapti vien instrumentiniu kolektyvu - be vokalisto. Nors pradžioje ši idėja iš tiesų atrodė ganėtinai originali ir įdomi, o publikai „Mood Sellers“ akivaizdžiai patiko, pasirodymas gan greitai pradėjo darytis nuobodokas. Grupės nariai, pirmąją dainą sugroję ganėtinai statiškai, antrosios gale bandė gelbėti situaciją įvairiais smagiais šokių judėsiais ir taip bent kažkiek paįvairinti pasirodymą, visgi, tai neitin padėjo. O jei muzika pradeda atsibosti jau antro kūrinio gale, kyla rimtų abejonių, kaip klausytojams reikėtų „išbūti“ valandą ar dvi trunkančiame koncerte. Pati instrumentinės grupės idėja yra puiki, o muzikantai išties profesionalūs – prie to prisikabinti būtų labai sunku. Tačiau, jei „Mood Sellers“ nori pasiekti ką nors rimtesnio nei vien grojimas gatvėse per tokius renginius kaip „Gatvės muzikos diena“, turi žūtbūt sugalvoti, kaip padaryti savo programą patrauklesnę žiūrovams.

Antrieji savo pasirodymui ruoštis pradėjo ekscentriškieji . Savo išradingumą grupė parodė dar net nepradėjusi groti – sugalvojo atsinešti į sceną laikrodį, rodysiantį, kiek laiko jiems dar liko groti, kadangi grupė teigė, jog jiems leista pasirodyti lygiai dešimt minučių ir nė sekundės daugiau. Be to, prie laikrodžio buvo pritaisytas ir „dinamitas“, šiam pareiškimui suteikdamas dar daugiau komiško rimtumo. Gaila, tačiau praėjus toms dešimt minučių niekas taip ir nesprogo, nors toks efektas neabejotinai būtų papirkęs nemažą dalį publikos. Kadangi turėjau progą „Joke“ stebėti ir anksčiau, jie buvo vieni iš nedaugelio tų, iš kurių žinojau, ko tikėtis. Na, bent jau taip maniau prieš ateidamas į konkursą. Pasirodo, grupė moka puikiai stebinti ir pranokti lūkesčius. Visiškai kitaip pateikta daina „Šiandien aš jau suaugęs“ paliko kur kas geresnį įspūdį nei tuomet, kai ją girdėjau pirmą kartą. Juolab, šiam kūriniui pasiruošta buvo ir vizualiai – baroko epochos aukštuomenę primenantys perukai pridėjo dainai žaismingumo bei suteikė jai visiškai naujų spalvų. Ir nors priedainio tekstas man vis vien atrodo lėkštokas, visa kita privertė kūriniui uždėti didelį pliusą. Labai apsidžiaugiau išgirdęs antrąjį kūrinį „Miestas ir aš“, kadangi būtent jis man kol kas atrodo „Joke“ kūrybos viršūnė vertinant tiek atlikimą, tiek muziką, tiek, ypač, tekstą. Pažvelgęs į laikrodį ir pamatęs, kad dešimt minučių dar nepraėjo, grupės lyderis Giedrius nusprendė padovanoti publikai dar vieną kūrinį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sukurtas vos prieš savaitę. O žinant tai, kad paskutiniu metu grupė visiškai nerepetavo dėl būgnininkui neseniai gimusio sūnaus (sveikinimai jam!), belieka stebėtis „Joke“ profesionalumu ir gebėjimu viską pateikti taip, kad niekas net nepastebėtų techninių netikslumų. Mano asmenine nuomone, „Joke“ pasirodymas buvo vienas iš trijų geriausių finale.

Trečiasis pasirodęs kolektyvas turbūt buvo didžiausias vakaro nusivylimas. Nors grupė, atrodo, groja gan profesionaliai, bet ganėtinai nuobodi muzika, tragiška sceninė laikysena (daug ką pasako faktas, kad turbūt geriausiai atrodė būgnininkas, kuris šiaip jau groja grupėje „ba“ ir šį kartą atliko tik pavaduojančio būgnininko funkciją) ir ore tvyranti nejauki atmosfera sudarė įspūdį, jog net patys grupės nariai savo muzika netiki ir nejaučia jokio malonumo ją atlikdami. Iš tiesų, pradedu suprasti ironišką grupės pavadinimą – muzikantai atrodė tarytum visas dainas sukūrę vakar ir stovėjo susikaustę, kad tik nepadarytų kokios klaidos, kadangi dar nespėjo gerai išmokti gitarų partijų. Nors grupė turi labai gerą kozirį – moterį vokalistę – juo nei kiek nesinaudoja. Merginos balsas skambėjo taip pat nuobodžiai, kaip ir visa, ganėtinai monotoniška kūryba. Labai norėtųsi tikėti, kad iš Olandijos grįžęs grupės būgnininkas sugebės įpūsti kitiems nariams energijos ir atsidavimo muzikai, nes tai, ką mačiau konkurso finalo vakarą, atrodė išties liūdnai.

Po „Muzika, kuri gimė vakar“ į sceną įžengė elektronikos ir indie žanrus derinantys , pasivadinę pagal pagrindinio grupės vokalisto Beno Aleksandravičiaus inicialus. Čia iš karto pasimatė kontrastas su prieš tai pasirodžiusia grupe, nes „ba“ ne tik profesionaliai grojo, bet ir atrodė žinantys, ką bei kodėl daro. Sumaniai derinama elektronika ir visiškai kitaip skambantis indie rokas šiek tiek priminė ir neseniai tame pačiame „Tamsta“ klube koncertavusius latvius „Instrumenti“. Nors pastarieji, be abejo, pažengę kur kas toliau, „ba“ potencialas atrodo neitin prastesnis. Žinoma, taisytinų dalykų taip pat yra – panašu, kad grupei labai praverstų bosistas, nes tai dar labiau praplatintų erdvę įvairiausių muzikinių interpretacijų kūrimui. Be to, labai aiškiai išreikštas grupės lyderis akivaizdžiai užgožia kitus du projekto narius. Nors pavadinimas ir kalba pats už save, norėtųsi matyti didesnį gitaristo ir būgnininko indėlį į grupės kūrybą ir gyvus pasirodymus. Dabar panašu, kad viskas laikosi tik ant Beno.

Penktieji – prieš finalą kartu su „Monkey Tank“ favoritais vadinti . Į sceną įžengus septyniems tarpusavyje absoliučiai nesusiderinusiems ir pačiais keisčiausiais rūbais apsirengusiems muzikantams tapo aišku, kad visų susirinkusiųjų laukia neeilinis pasirodymas. Vienas gitaristas atėjo apsirengęs NBA klubo Čikagos „Bulls“ apranga, o pučiamaisiais groję vaikinai – blizgančiais švarkais, prie kurių paprasti šortai atrodė išties labai juokingai. Viską vainikavo tramdomųjų marškinių tipo rūbą, kažkiek primenantį senovinę staltiesę, apsivilkęs grupės vokalistas. Kaip jis pats teigė, už savo aprangą yra dėkingas parduotuvių tinklui „Dolce Humana“. Taip pat jis netruko pavergti žiūrovus nuoširdumu, prieš pradėdamas groti pasakęs kažką panašaus į: „va, dabar sugrosim keletą dainų. Gal patiks.“. To, ką netrukus išgirdau, tikrai nesitikėjau. „DDL PLK“ yra tikriausiai viena labiausiai nurautų chebrų, kokias man teko matyti gyvai. Pradedant elgesiu ant scenos ir puikiu šou – grupė tikrai akivaizdžiai mėgavosi tuo, ką daro – ir baigiant neeiline kūryba su šizofrenija dvelkiančiais tekstais apie šešiasdešimt šešias baltas kumeles ir psichiatrinės palatas baltomis sienomis. Šitie vaikinai turi didžiulį talentą ir nors tarptautiniame kontekste dėl kalbos barjero tikriausiai daug nenuveiks, Lietuvoje jie gali labai gerai prasisukti. Tokių žmonių, kurie su šitokiu atsidavimu kurtų tokią, neįtikėtinai gerą ir energijos pilną muziką, mūsų šalyje trūksta ir verkiant reikia. „DDL PLK“ yra šviežio oro gūsis Lietuvos roko padangėje – jie tiesiog privalo būti pastebėti. Norėtųsi tikėti, kad „Garažo“ konkursas jiems bus geras postūmis kilti dar aukščiau.

Šešti pasirodė grupė , kuriai renginio vedėjas atkakliai prikišinėjo nuodėmingą praeitį ir buvusį skandalingą ankstesnį pavadinimą „Dirty Vagina“. Šiai grupei akivaizdžiai nepasisekė todėl, kad teko groti iškart po „DDL PLK“. Pastarieji uždegė visą salę savo energiją ir beprotybe, o „Electric Lady“ grojo visai kitokią – ramesnę ir žymiai lėtesnę – roko muziką. Nors grupė turėjo nemažai gerbėjų salėje, vokalisto išvaizda sužavėjo net patį Arnoldą Lukošių, o pirmąjame atrankiniame etape tiesiog nušlavę visus varžovus jie pelnytai galėjo vadintis vienais finalo favoritų, didesnio įspūdžio man asmeniškai „Electric Lady“ nepaliko. Jų pasirodymas kiek priminė ir „Muziką, kuri gimė vakar“ – profesionaliai atlikta, bet ilgainiui gan greitai pabostanti muzika, ganėtinai statiškas elgesys ant scenos lėmė tai, kad bendrame kontekste vaikinai smarkiai nublanko. Smagu, kad vokalistas pabaigoje nepamiršo padėkoti tikrai puikiai dirbusiems garsistams ir aptarnaujančiam personalui, bet tas faktas, kad šį jų gestą prisimenu geriau nei tai, ką jie grojo, daug pasako apie „Electric Lady“ trūkumus.

Po trumpos pertraukos atėjo laikas grupei, kurios laukiau su didžiuliu nekantrumu – . Kadangi jau daug kur buvau prisiklausęs apie trijulės profesionalumą ir aukščiausio lygio kūrybą bei atlikimą, tikėjausi gana daug, nors taip pat buvau nusiteikęs ir šiek tiek skeptiškai. Pirmasis grotas kūrinys iš dalies patvirtino mano abejones – grupė grojo gerai, bet muzikoje taip ir neradau vadinamojo „kabliuko“, kuris priverstų jais patikėti ir ištarti „velnias, o jie tikrai geri“. Tačiau, to, ko neišgirdau pirmoje dainoje, su kaupu sulaukiau antroje. Puiki kompozicija, įsimintinas vokalisto balso tembras, ne pernelyg iššaukiantys, bet ir ne statiški judesiai scenoje – praktiškai viskas, ko reikia įsibėgėjančiai alternatyviojo roko grupei. Be to, Monkey Tank atrodė kaip grupė, kuri jau yra atradusi savo muzikinį kelią ir pasiruošusi kryptingai juo eiti toliau. Alternatyviojo roko žanras jiems leidžia pakankamai lanksčiai variuoti skirtingais roko subžanrais ir pasiimti iš visų jų tai, kas geriausia. Galiausiai belieka sutikti su jau ne kartą girdėta nuomone, jog „Monkey Tank“ jau praaugo visus naujų grupių konkursus – jiems laikas lįsti iš garažo, įrašinėti albumus ir nešti Lietuvos alternatyviojo roko vėliavą. Jie tam pasiruošę.

Vakarui artėjant prie pabaigos, priešpaskutiniai, aštuntieji pasirodė dainuojantys mimai provokuojančiu pavadinimu . Pats sumanymas sukurti kažką panašaus į dainuojamąją poeziją su tam tikrais teatraliniais intarpais būtų visai neblogas, jei ne pernelyg didelis grupės narių įsijautimas į vaidmenis, įdomią muzikinę idėją paverčiantis visišku farsu. Deja, neteko matyti šios grupės pasirodymo pusfinalyje, bet, iš komisijos pasisakymų supratau, kad jis, ko gero, buvo žymiai geresnis nei finale. Finaliniame etape kartkartėmis labai neblogus ir suklusti priverčiančius „Neteisėtai padarytų“ tekstus užgožė kaimo kapelos pasirodymą kokioje Lietuvos provincijoje primenantys šūksniai: „dabar pakelkit dešinysis flangas rankas“, „o dabar kairysis“, „nekelsit rankų, tai pasakysiu mamai“. Žmonės, nejaugi jūs tikrai galvojat, kad tokie „baeriai“ iš tikrųjų kam nors juokingi? Artistiškumo reikia, bet kai jo yra per daug ir kai jis neprofesionalus, vaizdas atrodo išties graudžiai. Gaila, kai pakankamai neblogą muziką tenka nurašyti vien dėl atlikėjų nemokėjimo tinkamai elgtis ant scenos.

Vakarą užbaigė komisijos sprendimu į finalą, kaip papildoma grupė priimti iš Elektrėnų, atvažiavę į „Tamsta“ su itin triukšminga ir gausia palaikymo komanda. Grupės pavadinime slypi pirmasis šio kolektyvo išskirtinumas – grupės nariai groja... basi. Nors pasirodymo metu grupė ne kartą susidūrė su techniniais nesklandumais, muzikantai nė karto nepasimetė ir puikiai juos išsprendė. „Basi“ pasirodė pakankamai stipriai, bet tai grupė, vis dar ieškanti savęs ir optimalaus jiems muzikinio stiliaus. Simboliška, kad vakarą, kuriame matėme ir laukinių bepročių, ir inovatyvių linksmuolių; žavėjomės vienų dalyvių išmone ir peikėme kitus už monotoniją, pasiruošimo trūkumą ar netgi pernelyg smarkų įsijautimą į vaidmenis; klausėmės profesionaliai atliekamos muzikos išties puikia garso kokybe pasižyminčioje „Tamsta“ klubo salėje, užbaigė lyriška, „Basų“ atlikta baladė. Galbūt jie pasuks akustinės grupės keliu, o gal tokie kūriniai kaip pastarasis bus jų koncertų pažiba. „Basiems" reikia dar daug dirbti, bet tai grupė, turinti neblogas perspektyvas.

Pasirodžius visiems dalyviams, atėjo laikas pasisakyti komisijai ir savo balsus atiduoti žiūrovams. Balsuojama buvo už tris labiausiai patikusias grupes, išdėstant jas pagal asmenines simpatijas. Komisijos replikos buvo įvairios: vieniems „Monkey Tank“ pernelyg asocijavosi su „Placebo“, kitiems „Joke“ atrodė pernelyg įvairūs, tretiems, kaip ir man, užkliuvo „Mood Sellers“ ir faktas, kad ilgiau jų klausantis darytųsi nuobodu. Dėl favoritų nuomonės išsiskyrė – vieniems labiausiai patiko „DDL PLK“, kiti išskyrė „Mood Sellers“ ir „ba“. Galiausiai, susumavus visų gausios komisijos narių balsus pirmąją vietą su 220 balsų užėmė „DDL PLK“, antrąją pasidalino po 200 gavę „ba“ ir „Monkey Tank“, o treti liko „Mood Sellers“, gavę 150 komisijos balų.

Žiūrovų balsavimas, visgi, galutinius konkurso rezultatus įtakojo gana ženkliai – daugiausiai balsų iš žiūrovų gavo grupė „Mood Sellers“ (238), antri susirinkusiųjų balsavime liko „Electric Lady“ (232), treti – grupė „ba“.

Galiausiai atėjo laikas skaičiuoti bendrus rezultatus, tačiau prieš juos paskelbiant dar reikėtų paminėti ir specialių, net trijų konkurso rėmėjų – muzikos studijos „MaMa“, "Kalnapilio" ir, žinoma, visų susirinkusių žiūrovų įsteigtus prizus.

Žiūrovų simpatijų prizas, kuris turėjo atitekti grupei, kurios fanai sukels didžiausią triukšmą, iškeliavo į Elektrėnus, kartu su grupe „Basi“. Jų fanai išrėkė 113 decibelų. Vos dviem atsiliko „DDL PLK“, keturiais – „Joke“ gerbėjai.

Muzikos studijos „MaMa“ įsteigtą šešių valandų nemokamos įrašų sesijos prizą studijos atstovas ir komisijos narys Gediminas Zujus kiek netikėtai nusprendė įteikti grupei „Muzika, kuri gimė vakar“, motyvuodamas šį pasirinkimą tuo, kad tai grupė, kuri, jo nuomone, turi didžiausią potencialą.

Turbūt svarbiausias ir labiausiai laukiamas prizas, įsteigtas „Kalnapilio“ – galimybė įrašyti ir 2000 vnt. tiražu išleisti albumą – atiteko daugiausiai balsų facebook‘e sulaukusiai grupei „Joke“ (kuri, beje, facebook balsavimuose laimi nebe pirmą kartą).

Visiems nenustygstant vietoje atėjo laikas paskelbti, kas gi tapo „Garažas 2013” nugalėtojais.

Penktąją vietą užėmė ir tuo akivaizdžiai nusivylę liko „Monkey Tank“, iš viso gavę 310 taškų.

Daugiausiai žiūrovų dėka ketvirtąją vietą iškovojo „Electric Lady“, surinkę 330 taškų.

Trečioji vieta ir „Tamsta“ dovanų čekis atiteko ir komisijai, ir žiūrovams patikusiai, nors tik dėl grupės „Nervas“ atsisakymo dalyvauti finale į jį prasibrovusiai „ba“, kuri ketvirtoje vietoje likusius „Electric Lady“ aplenkė gan ženkliai, surinkdami 377 taškus.

Atkakliausia kova užvirė tarp pirmų dviejų grupių, kurias skyrė vos vienas vienintelis taškas.

Per plauką nuo pergalės liko „Mood Sellers“ su 388 taškais. Jiems atitenka penkių šimtų eurų čekis „Roland/Boss“ prekėms įsigyti.

O „Garažo 2013” nugalėtojais vainikuojami pamišėliai iš Panevėžio „DDL PLK“, surinkę 389 taškus. Jie pasiima ir didįjį konkurso prizą – 1000 eurų čekį „Roland/Boss“ prekėms.

Konkursas baigėsi, bet jis sugrįš kitais metais. Visoms grupėms, kurios dalyvavo pusfinaliuose ir finale, tai, be jokios abejonės, buvo neįkainojama patirtis. Viliamės, kad jos ir toliau augs, tobulės ir savo muzika žavės ne tik visą Lietuvos publiką, bet ir užsienio melomanus.

/



   

Facebook comments