RENGINIO RECENZIJA | Melodingai svajinga „God Is An Astronaut“ vakaronė rudenėjančiame Vilniuje

Šiek tiek daugiau nei po metų, rugsėjo 16-tą į Vilnių sugrįžo post-roko genijai „God Is An Astronaut“. Airiai į sostinę atvažiavo pristatyti išleisto naujausio albumo „Helios | Erebus“. Kaip ir pernai, taip ir šį kartą klausytojai rinkosi į klubą „New York“. Sausakimša tikrai nebuvo, todėl visi norintys kojomis patrepsėt, kasomis palinguot ar rankomis pamosikuot, tai galėjo nevaržomai padaryti.

Airių post-rokeriai koncertą pradėjo dvidešimtai valandai mušant, be jokio grupės apšildymo, neskaitant alaus gurkšnojimo. Trečio jų vizito laukimas tikrai neprailgo, dar prieš pasirodymo pradžią kapišonus užsimetę grupės nariai užlipo ant scenos paskutinei technikos patikrai. „GIAA“ tarsi užtikrina, jog visų laukia itin kokybiškas muzikos vakaras. Malonus garsas, šviesų žaismas, melodinga gitarų muzika, ir visa tai sukuria svajingai po tarsi kitą erdvę klaidžiojantys kosmonautai airiai.

O bet tačiau, lyginant su praeitais metais vykusiu koncertu, kuriame irgi buvo pristatomas tuomet naujasis albumas „Origins“, publika ošė nuo pat pirmųjų akordų, prisimenant ir vieno „GIAA“ nario šuolį į publiką, beprotiškai skrodžiant gitaroms visiems rovė stogą. Šį kartą vyravo pasyvesnė publika, o gal tiesiog kažkur ten giliai ir ramiai buvo klausomasi post-roko griaustinio, juk jau trečias kartas. Įtakos tam galbūt turėjo ir naujasis albumas „Helios | Erebus“, kuris ne tik, kad mažiau melodingesnis, monotoniškesnis, be abejo, ir mažiau žinomas susirinkusiai liaudžiai. Tačiau tik ne po šio koncerto. Grupė užsiminė, jog būtent kūrinys „Helios | Erebus“, kaip ir albumo pavadinimas, gimė pernai klube „New York“, daug mačiusios šio pastato sienos turbūt įkvėpė airius vėl sukurti kažką tokio jiems įaugusio į kraują, kosmonautiško, sielai artimo – post roko.

Nors koncerto metu nuskambėjo tik dalis kūrinių iš naujojo albumo, kuriame nevengiama panaudoti daugiau vokalo galimybių, kas nėra itin būdinga post-roko stiliui, tačiau tai bendrai pagyvino koncerto atmosferą, suteikė mistikos, įnešė žutbūtinės kovos elementų. Taip! Kodėl šių vyrukų dar neišgirdo didžiosios Sci-Fi, apokaliptinių filmų kūrėjų šefų ausys? O turėtų.

Žinoma, „GIAA“ atidavė duoklės ir publikai sugrojus senesnių albumų šmotus, kaip „Forever Lost“, „The End of the Beginning“, „Shadows“, „Route666“, „Echoes“. Kalbėjo apie tai, kaip jiems gera čia sugrįžti, mielai pozavo fotografams, nevengė pamaloninti publikos gerais žodžiais, elgėsi labai natūraliai, tarsi grojant savo kiemo draugams.

Jeigu netolimoj ateity sulauksim ir ketvirto karto Vilniuje, nemanau, kad susirinks daugiau publikos, tačiau savo būrį gerbėjų turi, kurie tikrai eitų dar ir dar. Nereikia mums skristi taip toli į kosmosą, kai čia pat, mūsų žemėje mus dažnai aplanko šie kosmonautai ir sukuria gyvą, beprotišką muzikinį ausų džiaugsmą. O taip! Po koncerto prireikė laiko ausų reabilitacijai, ir čia ne dėl to, jog koncertas būtų vykęs „Siemens“ arenoje, o nuo „GIAA“ kuriamo sprogstančio, tačiau kokybiško garso.

Koncerte lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas

Nuotraukų autorius - Vytenijus Jurevičius:


   

Facebook comments