RENGINIO RECENZIJA | Metaliniai germanų šauksmai, inteligentiškas blūdas ir islandiškoji aura: „The Ocean“, „Mono“ ir „Solstafir“ viešnagė Vilniuje (+ FOTO GALERIJA)

Jei tokiems atlikėjams, kaip „U.D.O.“, Accept“, Suzzi Quatro dėl itin dažno apsilankymo skaičiaus siūlo surengti turnė po Lietuvą, tai ne ilgai trukus šias gretas papildys ir minima trijulė islandai „Solstafir“, vokiečiai „The Ocean“ ir japonai „Mono“, kurių koncertai Marijos žemėje vis labiau dažnėja...

Spalio 21-oji, trečiadienis, savaitės vidurys. Šaltukas vis intensyviau kapoja, jau žiūrėk vienas čiaudi, kitam nosis bėga, trečiam išvis paskutinioji. Motyvacijos dirbti ir pačio darbingumo rezervai vis labiau tuštėja, o ketvirtadienis ir penktadienis prieš akis. Kas juos papildys? Metodų daug, rinktis į sveikatą, na o tikri muzikos mylėtojai rinkosi į Vilniaus „New York“ muzikinį klubą, kuriame laukė bemaž 4 valandų fiesta su trimis grupėmis: „The Ocean“, „Mono“ ir „Solstafir“.

Vakaro programa pradėjo vokiečių progresyvaus, eksperimentinio (kaip pavadinsi, nepagadinsi) metalo kolektyvas „The Ocean“. Ši grupė, šiemet žyminti veiklos 15 metų jubiliejų, savo kolekcijoje turi 6 studijinius albumus: „Fluxion“, „Aeolian“, „Precambrian“, „Heliocentric“, „Anthropocentric“, „Pelagial“.

Ekspresyvumo stygiumi nesiskundžiantis „The Ocean“ kolektyvas savo šlovę užsitarnavę nemariais kūriniais, kaip kad „Firmament“, „She was the Universe“, „Cryogenian“, „Siderian“, „The Great Observer“, „Rhyacian: Untimely Meditations“, „Wille zum Untergang“, „Demersal: Cognitive Dissonance“, „The Quiet Observer“ ir kitais, kurių dalį buvo lemta išgirsti ir lietuviškajai publikai, vokalistą Loic Rossetti tiesiogine to žodžio prasme, nešiojusiai ant rankų.

Vokiečių grupė užkūrė tikrą pirtį, kurią „prigesinti“ teko melodingiesiems, inteligentiškojo „blūdo“ atstovams japonams „Mono“. Ši instrumentinio roko, „post rock“ grupė, susikūrė 1999-aisiais ir muzikinės padangės gretas palaiko nei daug, nei mažai, 16 metų. Kolektyvas savo diskografijoje turi 8 studijinius albumus: „Under the Pipal Tree“, „One Step More and You Die“, „Walking Cloud and Deep Red Sky, Flag Fluttered and the Sun Shined“, „You Are There“, „Hymn to the Immortal Wind“, „For My Parents“, „The Last Dawn“, „Rays of Darkness“.

Po triukšmingo „The Ocean“ pasirodymo, tikra atgaiva sielai, širdims, ausims, japonų pasirodymais. Skambant: „Recoil, Ignite“, „Requiem from Hell“, „Kanata“, „Death in Reverse“, „Ashes in the Snow“, „Everlasting Light“, nejučiomis aplanko egzistencialistinė kontempliacija. Pasidaro aišku, kodėl nemaža dalis šios grupės fanų jų pasirodymų klauso užsimerkę. Na, bet verta matyti išraiškingą muzikantų kūnų kalbą, stebėti jų santykį su atliekamu kūriniu, žiūrėti į kontempliatyvius veidus, paskendusius garsų harmonijoje. Visa tai tik dar labiau praturtina grupės „Mono“ pasirodymą.

Pasibaigus japonų pasirodymui, prasidėjo didysis, vakaro apogėjų, islandų „Solstafir“ laukimas. „Post – metal“, „Viking metal“ grupė 2015-aisiais skaičiuoja jau dvejų dešimčių veiklos metines, tačiau savo kolekcijoje turi vos 5 studijinius albumus: „Í Blóði og Anda“, „Masterpiece of Bitterness“, „Kold“, „Svartir Sandar“, „Otta“. Na, bet kaip sakoma: „ne kiekybėje, o kokybėje esmė“. „Solstafir“ tą puikiai įrodo. Kelią į sunkiąją muziką prasimynusi tokiais kūriniais, kaip kad: „Fjara“, „Otta“, „Non“, „Goddness of the Ages“, „Nattmal“, „Djakninn“, „Pale Rider“, „Dagmal“, „Ljos i Stormi“ ir t.t. dalimi jų džiugino vilniečių ir miesto svečių publiką.

„The Ocean“, „Mono“ ir „Solstafir“ derinys, puikiai parinktas, vienas kitą papildantys ir sukuriantys nepaprastą melodijų simbiozę, kurios nepabosta klausytis. Reikia manyti, kad ne už ilgo ir vėl bus galima šia trijule mėgautis.

Lankėsi ir vertino Rūta Paitian

Nuotraukų autorius - Vytenis Jurevičius:


   

Facebook comments