RENGINIO RECENZIJA | Muzikinis sapnas su "Vaults" (+ FOTO GALERIJA)

Gūdžią rudens šeštadienio naktį ,,Loftas“ ištikimiems Vilniaus muzikinio pasaulio stileivoms pasiūlė elektroninės melancholijos skanėstą. Lietuvą aplankė britų grupė ,,Vaults“. Pastarosios karjeros tramplynu laikomas dainos ,,One last night“ inkorporavimas į filmo ,,Fifty shades of Grey“ muzikinį takelį. ,,Vaults‘ai“ dažnai tapatinami su garsiaisiais ,,Florence and the Machine“, tenka įžvelgti ir šiokių tokių panašumų su Ellie Goulding. Britiškosios electro-pop muzikos mokyklos įtaka šiame projekte neabejotina, tačiau tai, toli gražu, nėra blogai. Tenka pastebėti, jog kokybiško muzikinio produkto prasme britai stiebiasi į viršų, apačioje palikdami dirbtines ir kokčiai sukomercintas amerikietiškas divas. ,,Florence and the Machine“, Ellie Goulding, Adele, Ed Sheeran, Sam Smith, o dabar ir „Vaults“ atgaivina atlikėjų – dainų autorių tradiciją. Kūrinys minėtų dainininkų ir grupių pasirodymuose tampa jų pačių asmenybės tąsa, natūralia jausmine išraiška. Vadovaujantis šiuo nauju pop scenos sėkmės receptu, ,,Vaults“ turi neabejotiną potencialą išgarsėti pasaulinėje populiariosios muzikos rinkoje.

Apie 23:00 h pagrindinių vakaro atlikėjų apšildymą pradėjo kūrybinis duetas pavadinimu ,,Sillycut”. Tenka pripažinti, jog tai buvo vienas iš tų retų kartų, kuomet nieko nesitikėjęs ateini ir atrandi kažką naujo. Nuostabus, virtuoziškas ir visoks koks Bertos Timinskaitės vokalas puikiai derėjo prie Artiomo Pinkevičiaus takelio. Nei vienos natos ,,pro šalį“, nei vieno kvailo muzikinio perėjimo, viskas labai organiška, pasirodymas buvo nenutrūkstantis transas. Nors nesu drum‘n‘bass gerbėja, visgi ši grupė privertė suabejoti savo pačios muzikiniu konservatyvumu. Po ,,Sillycut“ pasirodymo kaklas ir nevalingai ritmą mušusi koja tikrai buvo apšilę.

Apie vidurnaktį klubo scenoje pasirodė ilgai laukti ,,Vaults“. Šiltas pasisveikinimas ir charizmatiška vokalistė iš karto papirko nuoširdumu. Pasirodymą grupė pradėjo jau išgarsėti spėjusiais kūriniais ,,Lifespan“ ir ,,Premonitions“. Puikus įgarsinimas ir apšvietimas nuo pirmųjų akordų leido netrukdomai pasinerti į muziką. Šioje vietoje norisi nuoširdžiai paploti režisieriams, mat dažną, kad ir labai gerą pasirodymą, sugadina jo prastas pasiruošimas. Šviesos apgalvotai krito galinėje scenos dalyje, atlikėjų veidus paskandindamos šešėliuose. Romantiškoje prietemoje aksominis vokalistės balsas ir gracilūs judesiai sukūrė sapno iliuziją, puikiai derančią su muzikiniu fonu.

Pasirodymui įpusėjus buvo atlikti tokie grupės hitai kaip ,,One last night“ ir ,,Poison“. Paprastai atlikėjai populiariausius kūrinius pasilieka koncerto pabaigai, bet šiuo atveju desertas buvo patiektas kiek anksčiau. Iš pradžių toks pasirinkimas mane kiek nustebino, bet vienuoliktą ir priešpaskutinį pasirodymo kūrinį ,,Cry no more“ grupė dedikavo Paryžiaus teroro akto aukoms ir nukentėjusiesiems. Vos prieš parą nutikusi tragedija buvo vis dar skaudi tema visiems susirinkusiems, tad tokį pareiškimą publika pasitiko pagarbiais plojimais. Jautri daina sugraudino ne vieną ir neabejotinai tapo vakaro akcentu. Paskutinis grupės kūrinys vadinosi ,,Blood flow“, menkai žinomas, bet, tenka spėti, taip pat nukreiptas į tą pačią tematiką. Po atlikėjų nusilenkimo dar buvo bandyta iškviesti juos bisui, tačiau nesėkmingai. Ir gerai - jautriai pabaigtas pasirodymas pats savaime nebereikalavo griausmingo pakartojimo.

Baigiant norėtųsi pasakyti, jog nuėjusi šeštadienį į ,,Loftą“ gavau daugiau nei tikėjausi. Išėjau ir pailsėjusi, ir pavargusi, ir prislėgta, ir laiminga. Ačiū ,,Vaults“ už šitą nuotaikų mišrainę ir svajingą vakarą.

Renginyje lankėsi ir vertino Ieva Luckutė

Nuotraukų autorė - Rūta Stankevičiūtė:


   

Facebook comments