Renginio recenzija | Trečiasis konkurso "Artistų artistas" pusfinalis

„Artistų artisto“ konkurse – priešpaskutinis vakaras ir trečiasis pusfinalis. Iš dvidešimt penkių pasirodžiusių grupių tik devynios geriausios prasibrovė į antrąjį etapą, kuriame jau krito dar keturi kolektyvai, todėl kovoje dėl pagrindinio prizo – 2000 Lt - prieš paskutinįjį pusfinalį liko tik penkios grupės – dvi iš jų – „Chasing The Rise“ bei „Monkey Tank“ – jau turi bilietą į finalą, o dėl trečiosios vietos jame šį kartą ir vėl susigrūmė visiškai skirtingi kolektyvai.

Pirmieji savo pasirodymą pradėjo savo jėgomis atrankinio etapo neįveikę ir jame muzikinę savo veiklą jau nutraukusiems „Part Time Porn“ pralaimėję, bet daugybės ištikimų draugų bei gerbėjų padededami į pusfinalį prasimušę „The Flow“. Simboliška, kad išsiskirsčiusios grupės vietą užėmė būtent jai pralaimėjęs kolektyvas. Be jokios abejonės, „The Flow“ buvo vieni verčiausių groti pusfinalyje iš visų atrankos nepraėjusių grupių, tačiau pažymėtina tai, jog antrame etape konkurencija žymiai aršesnė ir vidutiniško pasirodymo norint keliauti toliau nebeužtenka. Jau teko stebėti vieną grupę, kuri aiškiai neatitiko pusfinalio lygio, todėl prieš trečiojo pusfinalio pradžią buvo neramu, ar toks pats likimas neištiks ir „The Flow“. Nors dėl prastos akustikos pasikartojo atrankos scenarijus, kai išties perspektyvią bei gerą balsą turinčią grupės vokalistę tiesiog užgoždavo pernelyg trankus gitarų ir būgnų keliamas garsas, o bendras atlikimas taip pat tikrai nebuvo stiprioji pasirodymo pusė, netikslumus šiek tiek kompensavo pakankamai aukšto lygio kūryba. Įdomiai sudarytos kompozicijos, kuriose puikiai suderinti melodijų bei vokalo viražų pasikeitimai, aiškiai visiems pademonstravo „The Flow“ turimą potencialą. Taip pat smagu buvo matyti ir didelį grupės narių atsidavimą – pasitikėjimo savimi netrūksta nei vienam jų. Visgi, nors lyginant su pirmuoju pasirodymu sceninė laikysena ir pagerėjo, o programoje atsirado ir originalių saviraiškos būdų (kaip, pavyzdžiui, smagus gitaristo šokis), tobulėti šiuo aspektu taip pat dar yra kur. Vietomis atrodė, kad grupėje nėra vienybės ir ji tarytum susiskaldžiusi į grupeles – vokalistė sau, gitaristai sau. To neturėtų būti. Kita vertus, reikia pripažinti, kad, „The Flow“ išties maloniai nustebino ir bendras jų paliktas įspūdis buvo netgi geresnis nei atrankoje. O svarbiausia pradedančioms grupėms ir yra nuolatinis tobulėjimas.

Antrieji, po ilgo, bet ne visai sėkmingo instrumentų derinimo ant scenos užlipo melodingojo metalo atstovai iš Vilniaus „Berserker“, į pusfinalį patekę kaip aštuntojo atrankinio etapo nugalėtojai (užtikrintai įveikė „z‘Brodą“). Jau praėjusį kartą įrodę, kad yra viena perspektyviausių lietuvių metalo grupių, pusfinalyje „Berserker“ vėl patvirtino šį įspūdį. Nors ir jiems labai sunkiai sekėsi susidoroti su didžiulėmis akustikos problemomis (atrankiniame etape, grojant „Berserker“, jos buvo kur kas mažesnės ir grupę galėjome išgirsti žymiai aiškiau bei kokybiškiau), o prastas garsas trukdė objektyviai vertinti „Berserker“ atlikimą, grupės nariai iš visų jėgų stengėsi tai kompensuoti energija ant scenos. Kiekvienos dainos pabaigoje publiką užvedinėjo kartkartėmis pagrowlindavęs vienas iš grupės gitaristų, viso pasirodymo metu spinduliavęs laukinę, tikram metalistui būdingą energiją. Tik šiek tiek gaila, kad to paties nesulaukėme nei iš antrojo grupės gitaristo (kuris, beje, dalį laiko apskritai grojo nusisukęs nuo žiūrovų), nei iš bosisto, nors techninių priekaištų bent vienam jų rasti būtų sudėtinga (kas rodo pakankamai aukštą grupės muzikantų profesionalumo lygį) . Šiaip ar taip, šį kartą jau ne gitaristas, bet sintezatoriumi grojanti grupės narė buvo tas žmogus, vėl neleidęs „Berserker“ pasirodyti kaip vieningam ir vieno tikslo vedamam muzikantų būriui. Mergina prie sintezatoriaus visa savo esybe tarytum rodė, kad yra kažkur kitur ir tik laukia, kada pasirodymas baigsis. Taip būti negali ir į šį dalyką visi „Berserker“ nariai turi atkreipti dėmėsį. Žinoma, džiugu, kad grupė turi nuoširdų ir visiškai savo muzikai atsiduodantį vokalistą, kuris gerokai pagerina bendrą kolektyvo įvaizdį bei nuostabią, ne tik puikiai grojančią , bet ir visada nepriekaištingai ant scenos atrodančią fleitininkę, bet kol tarp narių bus tokia atskirtis, kokia yra dabar, tai nuolat kris į akis ir neleis mėgautis originalia bei kokybiška grupės kūryba. „Berserker“ turi ne vieną vykusią dainą ir didžiulį potencialą kilti pripažinimo laiptais, bet prieš tai jiems būtina susiderinti gyvų pasirodymų metu. Labai nesinorėtų, kad tokio lygio grupė taip ir liktų viena tų, kurios vertinamos tik dėl studijinių įrašų. Esu absoliučiai tikras, kad „Berserker“ gali geriau – tereikia daugiau ties tuo padirbėti.

Pusfinalių etapą užbaigė tretieji vakaro dalyviai – vis labiau populiarėjantys ir vis didesnio pripažinimo sulaukiantys artistiškieji „Innuendo“. Per kiek daugiau nei savaitę grupė buvo įvertinta net dviejuose skirtinguose konkursuose – pirmiausia, nugalėjusi penkias konkurentes, tapo geriausia lietuvišką roką grojančia nauja grupe ir laimėjo galimybę įrašyti bei išleisti vieną pasirinktą savo kūrinį singlo pavidalu, o likus dviems dienoms iki pasirodymo „Artistų artisto“ pusfinalyje sugebėjo patekti ir į „Brodvėjaus“ klube organizuojamo „Broadway Star“ finalą, įveikę tokius stiprius priešininkus kaip „Illegalism“, „First Station“ bei „O2”. Be abejo, tokie pasiekimai kalba patys už save, o „Innuendo“, panašu, rimtai nusitaikė ir į „Artistų artisto“ nugalėtojų vardą. Lyginant su pasirodymu ketvirtoje atrankoje, kurioje grupė įveikė „Wolf Like Me“, dainų repertuare buvo nemažai pasikeitimų, be to, net dviejuose kūriniuose grupės vokalistę Irmą girdėjome grojant sintezatoriumi. Nors šis sprendimas neabejotinai įnešė dar daugiau paslaptingumo (lyg tai „Innuendo“ pasirodymuose dar būtų įmanoma) į muzikantų kuriamą atmosferą, o sintezatoriaus ir smuiko derinys pirmame kūrinyje skambėjo taip, lyg grupei daugiau nieko ir nereikėtų, noras nustebinti naujais kūriniais „Innuendo“ gerokai sumaišė kortas. Dėl neaiškių priežasčių „Innuendo“ nusprendė negroti nei „Nebijok žiemos“ (na, galbūt šį pasirinkimą būtų galima motyvuoti tuo, kad šis kūrinys – sezoninis, o pavasariui atėjus žiemos niekas nebebijo), nei šiuo metu tikriausiai paties geriausio savo kūrinio „Kamikadzės“. Ar grupė specialiai norėjo nepatekti į finalą, ar tiesiog savo kozirius pasiliko neatskleistus, manydami, jog ten bus net ir pusfinalyje sugroję silpniau? Bet kokiu atveju, tokiuose konkursuose visada turi parodyti visa, ką turi geriausio, o „Innuendo“ to nepadarė. Žinoma, vertinant atlikimą, artistiškumą ir kitus panašius aspektus, viskas buvo puiku – jokių bereikalingų judesių, saikingai rodoma jau grupės skiriamuoju ženklu tapusi vokalistės charizma ir žymiai laisviau ant scenos besijautę bosistas bei būgnininkas. Bet grupė turi suprasti, kad tokio pobūdžio konkursuose nėra vietos eksperimentams.

Pasirodžius visoms trims grupėms komisija pradėjo spręsti trečiosios vietos finale likimą. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad kiek labiau atsiliko tik „The Flow“, surinkę 62 balus, o tarp „Berserker“ ir „Innuendo“ užvirė itin smarki kova – du nariai pirmąją vietą skyrė „Innuendo“, vienas – „Berserker“, bet skirtumai tarp šių dviejų kolektyvų nei vieno komisijos nario vertinime neviršijo dviejų balų. Galiausiai, susumavus visus taškus, trapią pergalę visgi iškovojo „Innuendo“, surinkusi 73, už nugaros palikusi „Berserker“ su 71.

Jau kitą savaitę, gegužės vienuoliktą dieną, „Artistų“ kiemelyje vyks didysis konkurso finalas, kuriame be „Innuendo“ dar matysime metalcore grupę „Chasing The Rise“ bei alternatyviojo roko atstovus „Monkey Tank“.

/

Nenorite praleisti svarbiausių muzikos naujienų ir svetainės "Music.lt" ruošiamų rubrikų?
Užsisakykite specialų naujienlaiškį, pasieksiantį Jus elektroniniu paštu.



   

Facebook comments