Renginio recenzija | Vidas Bareikis "Geltonos sofos klube": kai vietoj pandų - katinai...

Čia bus vienas iš tų atvejų, kai labai sunku išlikti objektyviam. Vakar, netradiciniu laiku ir netradicinėje vietoje, pasirodė Vidas Bareikis. Sekmadienio vakarą, kai jau niekur niekas nebevyksta, „Geltonos sofos klube“ – erdvėje, kuri primena kambarį, o ne koncertų salę, Vidas Bareikis atliko visiškai akustinę programą.

Tai tiek to profesionalaus vertinimo. Dabar prie emocijų. Taip seniai nebuvau tokiame tikrai nuoširdžiame akustiniame koncerte ar pasirodyme, kad net užmiršau, ką tai reiškia. Tapetais nuklotoje scenoje, kurioje stovi geltona sofa ir pianinas, Vidas Bareikis surengė greičiau, etiudą, nei koncertą. Šokinėdamas nuo gitaros prie pianino atlikėjas buvo itin interaktyvus. Tai buvo vakaras, kai kiekvienas susirinkęs žiūrovas jautėsi koncerto dalimi. Vidas vidury dainos įterpdavo kokią frazę ar istoriją, leido sau atsipalaiduoti ir nepaisyti jokių suvaržymų.

Tai, kad Vidas Bareikis yra artistiška asmenybė priminti nereikia, tačiau vakar jo charizma, o gal aktoriniai sugebėjimai, labai puikiai derėjo su muzika. Klausant neseniai išleisto debiutinio albumo nuolatos jauti aplink sklaidančią ironiją, tačiau gyvai tai įgauna visiškai kitą prasmę. Vido mimikos, ekspresija, improvizacijos tekstais – viskas dainas perkėlė į kitą lygį. Tai buvo mažas kabaretas su muzikinėmis mizanscenomis, kurios visą laiką vertė nenustoti šypsotis.

Atlikėjas nepaliko nei vieno daikto ar gyvo organizmo neapžaisto. Kiekviena publikos frazė ar judesys neapsiėjo be replikos ar mimikos, kiekvienas daiktas buvo čia pat įtraukiamas į pasirodymą. Ritmiškai užpučiamos žvakės, rūkomas smilkalas ar skirtingos pozicijos sėdint prie pianino ar ant sofos. Neliko užmiršta ir dar viena vakaro žvaigždė. Juodas "Geltonos sofos klubo" katinas, kuris visiškai be baimės gulėjo ant sofos begrojant atlikėjui, o, užsinorėjęs, išeidavo ir vėl grįždavo. Vidas nuolat įtraukdavo katiną į savo žaidimą. O kur dar vienos dainos metu įpinta pagrindinė naujo Quentino Tarantino filmo „Django“ tema.

Kaip jau minėjau pradžioje, labai seniai teko pabuvoti panašiame renginyje. Man tai sukėlė labai geras emocijas ir daug pozityvo. Tai primena jaunimo teatrus, kai sėdi iki išnaktų mažoje, bet jaukioje ir pažįstamoje erdvėje, brazdini gitara ir visi drauge tiesiog gerai leidžia laiką. Čia buvo panašiai. Visi buvo nuoširdūs ir patenkinti, galėdami išgirsti tikrą ir nesurežisuotą muziką, kuri sklido natūraliai ir be jokių efektų. Efektais tapo pati publika ir vakaro kaltininkas Vidas Bareikis.

Koncerto akimirkos - fotografės objektyve:



   

Facebook comments